Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas su tikslu išsaugoti ir atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, juos tausojančiai naudoti ir puoselėti, skleisti gamtosaugos idėjas bei ugdyti ekologinį sąmoningumą. Šis parkas siekia užtikrinti ilgalaikį aplinkos, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą bei tvarų jų naudojimą.
Aukštaitijos nacionalinio parko išskirtinė vertė
Aukštaitijos nacionalinis parkas apsuptas nuostabaus kalvotų ežerų kraštovaizdžio Aukštaičių aukštumų. Tai unikalus kalvotas ežeringas kraštovaizdis, kuriame ryškiai išryškėja tarpusavyje susijungiančių ežerų ir kalvų gūbrių įvairovė. Parko teritorijoje saugomas giliausias Lietuvos ežeras – Tauragnas, taip pat seniausių Lietuvos girių fragmentai. Čia galima patirti įvairias gamtos ir žmogaus veiklos sąveikos formas, pasigrožėti gamtos stebuklais, aplankyti senus aukštaitiškus kaimus ir pamatyti unikalią medinę Palūšės bažnyčią. Aukštaitijos nacionalinis parkas taip pat garsėja taurių tradicijų ir kultūros paveldu.
Kraštovaizdžio ypatybės
Aukštaitijos nacionalinis parkas pasižymi ypatingu kalvotu, ežeringu, mažai sukultūrintu Aukštaičių aukštumų kraštovaizdžiu. Šis kraštovaizdis susideda iš dubaklonių tarpusavyje susijungiančių ežerų ir kalvagūbrių, kurie buvo formuojami ledyno veikimo metu. Tai suteikia parkui unikalų ir ryškų kalvagūbrių ir ežerų ryšį.
Gyvoji ir negyvoji gamta
Aukštaitijos nacionaliniame parke yra didžiulė biologinė įvairovė. Šioje teritorijoje gyvena daugiau kaip 4,5 tūkstančio augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, iš kurių 195 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Parke yra unikalios gyvosios ir negyvosios gamtos vertybės, tokios kaip Ažvinčių sengirė, Minčios giria, Ginučių ąžuolynas, Žeimenos slėnis, Kretuonykščio, Kriogžlio, Pagilūtės pelkynai ir kt. Taip pat galima stebėti įspūdingas ežerų, upių, kalvų ir girių formacijas.
Kultūrinis paveldas
Aukštaitijos nacionalinis parkas gali pasigirti turintis įvairų kultūrinį paveldą. Pavyzdžiui, Palūšės medinė bažnyčia su varpine yra viena iš svarbiausių architektūros įžymybių parke. Be to, parko teritorijoje yra daugiau nei vienas šimtas etnografinių kaimų, kurie atskleidžia Lietuvos kaimo raidą per amžius. Tai yra vienas didžiausių ir svarbiausių senovės gyvenviečių kompleksų Lietuvoje.
Unikalūs reiškiniai, gyvosios tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės
Aukštaitijos nacionaliniame parke vyksta įvairūs renginiai, kurie atspindi gyvas tradicijas ir kultūros paveldą. Pavyzdžiui, Sekminių šventė Meironyse yra unikalus renginys, kuris įtraukia karvių plukdymą ežeru iš kaimo į vasaros ganyklas. Be to, Medkopio pabaigos šventė Stripeikių bitininkystės muziejuje kasmet per Žolines pristato Aukštaitijoje vyraujančias bitininkystės tradicijas. Kitas ypatingas renginys yra susidainavimai ant Lūšių ežero, kurie kasmet rugsėjo mėnesį sukviečia folkloro mylėtojus susidainuoti ant ežero kranto
Aukštaitijos nacionalinis parkas yra puikus pavyzdys, kaip išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą, taip pat ugdyti aplinkos sąmoningumą ir skatinti ekologišką požiūrį. Šio parko turistai gali pasimėgauti gamtos grožiu, išbandyti įvairius takus ir maršrutus, susipažinti su vietos kultūra ir tradicijomis bei patirti unikalią ir nepakartojamą patirtį.